GIA (Amerikos gemologijos institutas), kaip juvelyrikos pramonės autoritetas, nuo pat įkūrimo garsėja savo profesionalumu ir nešališkumu. Keturi GIA „C“ (spalva, skaidrumas, šlifavimas ir karatų svoris) tapo auksiniu deimantų kokybės vertinimo standartu visame pasaulyje. Dirbtinių perlų srityje GIA taip pat vaidina svarbų vaidmenį, o jos 7 GIA perlų vertės veiksniai (dydis, forma, spalva, perlų kokybė, blizgesys, paviršius ir atitikimas) suteikia mokslinį pagrindą perlų identifikavimui ir klasifikavimui. Tačiau rinkoje yra daug dirbtinių ir prastos kokybės perlų, kurie yra prastos kokybės ir padirbti, todėl vartotojams sunku juos atskirti. Vartotojams dažnai trūksta žinių ir patirties, kad atskirtų perlus nuo padirbtų, o prekybininkai gali pasinaudoti šia informacijos asimetrija, kad suklaidintų vartotojus.
Konkrečiai, priežastys, kodėl perlus sunku atpažinti, daugiausia gali būti siejamos su šiais aspektais:
1. Didelis išvaizdos panašumas
Forma ir spalva: Natūralių perlų forma yra kitokia, sunku visiškai sutapti, o spalva dažniausiai būna permatoma, lydima natūralios spalvingos fluorescencijos. Dirbtiniai perlai, pavyzdžiui, pagaminti iš stiklo, plastiko ar kriauklių, gali būti labai taisyklingos formos, o spalva dėl dažymo technikų gali būti panaši į natūralių perlų spalvą. Dėl to sunku tiesiogiai atskirti tikrus nuo padirbinių vien pagal išvaizdą.
Blizgesys: Natūralūs perlai pasižymi unikaliu blizgesiu, yra labai blizgūs ir natūralūs. Tačiau kai kurie aukštos kokybės dirbtiniai perlai taip pat gali būti apdorojami specialiais procesais, kad būtų pasiektas panašus blizgesio efektas, todėl juos sunkiau atpažinti.
2. Nedideli fizinių savybių skirtumai
Lytėjimas ir svoris: Natūralūs perlai liečiant jaučiasi šalti ir turi tam tikrą svorio pojūtį. Tačiau šis skirtumas gali būti neakivaizdus ne specialistui, nes kai kurie dirbtiniai perlai taip pat gali būti specialiai apdoroti, kad imituotų šį prisilietimą.
Spyruokliškumas: Nors tikrų perlų spyruokliškumas paprastai yra didesnis nei netikrų perlų, šį skirtumą reikia palyginti konkrečiomis sąlygomis, kad jis būtų aiškiai pastebimas, ir paprastiems vartotojams sunku jį naudoti kaip pagrindinį identifikavimo pagrindą.
3. Identifikavimo metodai yra sudėtingi ir įvairūs
Trinties bandymas: tikri perlai po trynimo palieka smulkių dėmelių ir pudros, o dirbtiniai – ne. Tačiau šis metodas reikalauja tam tikrų įgūdžių ir patirties, be to, jis gali pažeisti perlą.
Apžiūra didinamuoju stiklu: nedidelius tikrų perlų paviršiaus nelygumus ir trūkumus galima pastebėti naudojant didinamąjį stiklą, tačiau šiam metodui taip pat reikia specialių žinių ir patirties.
Kiti bandymo metodai: degėsių kvapas, ultravioletinė spinduliuotė ir kt., nors šie metodai yra veiksmingi, tačiau operacija yra sudėtinga ir gali negrįžtamai pažeisti perlą, todėl netinka paprastiems vartotojams.
RFID technologijos įdiegimas
RFID (radijo dažnių identifikavimo) technologija, dar žinoma kaip radijo dažnių identifikavimas, yra ryšio technologija, kuri radijo signalais identifikuoja konkretų taikinį ir nuskaito bei įrašo atitinkamus duomenis. Jai nereikia užmegzti mechaninio ar optinio kontakto tarp identifikavimo sistemos ir konkretaus taikinio, ji gali identifikuoti konkretų taikinį radijo signalais ir nuskaityti bei įrašyti atitinkamus duomenis.
RFID technologijos taikymo sritis
RFID technologija plačiai naudojama logistikoje, tiekimo grandinės valdyme, tapatybės identifikavime, kovos su klastojimu priežiūroje, eismo valdyme, gyvūnų sekime ir kitose srityse. Pavyzdžiui, ji naudojama krovinių sekimui logistikos pramonėje, personalo įėjimo ir išėjimo valdymui prieigos kontrolės sistemoje ir maisto saugos atsekamumui.
Siekdamos padėti vartotojams geriau atskirti tikrus perlus nuo padirbtų, GIA ir Fukui Shell atominė elektrinė neseniai bendradarbiavo pritaikydamos RFID (radijo dažnių identifikavimo) technologiją dirbtinių perlų srityje, sukurdamos naują perlų sekimo ir identifikavimo erą. Fukui Shell atominė elektrinė pateikė GIA akojos, Pietų jūros ir Taičio perlų partiją su unikaliais RFID lustais. Šie RFID lustai yra įterpti į perlo šerdį naudojant patentuotą perlų autentifikavimo technologiją, kad kiekvienas perlas turėtų „ID kortelę“. Kai GIA apžiūri perlus, RFID skaitytuvas gali aptikti ir užregistruoti perlų sekimo numerį, kurį vėliau galima įtraukti į GIA dirbtinių perlų klasifikavimo ataskaitą. Šios technologijos taikymas yra svarbus žingsnis perlų pramonei gerinant produktų kokybės kontrolę ir kovos su padirbinėjimu atsekamumą.
Didėjant vartotojų poreikiams dėl tvarumo ir produktų skaidrumo, šis GIA ir Fukui Shell atominės elektrinės bendradarbiavimas yra ypač svarbus. RFID technologijos integravimas į GIA ataskaitą apie išaugintus perlus ne tik suteikia vartotojams aiškų supratimą apie kiekvieno perlo kilmę, auginimo procesą ir kokybės charakteristikas, bet ir skatina skaidrumą visoje perlų tiekimo grandinėje. Tai ne tik padeda kovoti su padirbtais ir nekokybiškais produktais rinkoje, bet ir didina vartotojų pasitikėjimą perlų pramone. RFID technologijos taikymas suteikė naują postūmį tvariam perlų pramonės vystymuisi.
Tiksliai stebint perlų augimą, perdirbimą ir pardavimą, įmonės ir vartotojai gali intuityviau suprasti tvaraus vystymosi svarbą. Tai ne tik padės sumažinti išteklių švaistymą ir aplinkos taršą, bet ir paskatins daugiau perlų gamintojų taikyti ekologiškesnius ir tvaresnius gamybos metodus bei kartu skatinti žaliąją perlų pramonės transformaciją.
Įrašo laikas: 2024 m. rugsėjo 20 d.